Europa prieš PVM grobstytojus: nelygiavertė kova | Rasa Budbergytė

Europa prieš PVM grobstytojus: nelygiavertė kova

Dėl savo neveiklumo ir organizuotų nusikalstamų grupių apsukrumo Europos Sąjunga (ES) kasmet praranda 40-60 milijardų eurų su PVM susijusių pajamų, kurios galėtų būti gaunamos iš tarptautinės prekybos. PVM nesurinkimas – ir Lietuvos yda. Ar ne laikas imtis ryžtingesnių priemonių, kad išgrobstomas PVM kristų ne į sukčių kišenes, bet papildytų ES ir jos valstybių narių biudžetus?

Bendroje ES rinkoje sienų kontrolė Bendrijos vidaus prekybai negalioja, t.y. iš vienos ES valstybės į kitą eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms PVM netaikomas. Jis mokamas tik toje šalyje, kur suvartojamos prekės ar paslaugos. Dabartinė tarpvalstybinės prekybos PVM sistema, įsigaliojusi dar 1993-aisiais, pagal pirminį sumanymą turėjo gyvuoti tik pereinamuoju laikotarpiu, tačiau iki šiol taip ir nebuvo pakeista. Ji paliko galimybes sukčiauti, apeinant PVM sumokėjimą ir tokiu būdu pasiglemžiant iš ES šalių milijardines pajamas.

Neseniai Europos Audito Rūmai (EAR) nagrinėjo, kaip ES kovoja su sukčiavimu PVM srityje. Nustatyta, kad daugelyje audituotų ES šalių nėra veiksmingų muitinių ir mokestinių duomenų kryžminių patikrų. Nors administracinio bendradarbiavimo sistema leidžia keistis informacija apie PVM, tačiau problemos iškyla dėl duomenų tikslumo, išsamumo ir keitimosi savalaikiškumo. Taip pat kolegos ES auditoriai pripažino, kad nacionalinės administracijos, teismai ir teisėsauga bendradarbiauja nepakankamai, o kompetencijos sritys dubliuojasi. Akivaizdu, kad dabartinė kova su PVM sukčiavimu nėra pakankamai veiksminga, todėl nustatytus trūkumus būtina šalinti.

Nors Lietuva nebuvo audituota, tačiau jai būdingos tos pačios ydos ir į tai dėmesį atkreipia Europos Komisija bei autoritetingos tarptautinės organizacijos.

Šiųmetėje Europos Komisijos ataskaitoje apie esamą ekonominę padėtį Lietuvoje ir jos perspektyvas buvo paminėtas didžiulis PVM priemonių nevykdymo ir PVM nesurinkimo mastas. Lietuva susiduria su dideliais sunkumais, siekdama gerinti netiesioginių mokestinių prievolių vykdymą, ir daug mokestinių pajamų prarandama dėl mokesčių slėpimo ir vengimo.

Dar 2013-aisiais apskaičiuotas PVM prievolių vykdymo atotrūkis Lietuvoje buvo antras ES po Rumunijos, siekiantis 37 proc., t.y. ženkliai didesnis už ES vidurkį – 15 proc. Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą. Lietuva 2014–2017 m. įgyvendina konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo strategiją. Pernai pradėtas sistemingai taikyti PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas, siekiant nustatyti rizikingus sandorius, o šįmet planuojama įdiegti išmaniąją mokesčių administravimo sistemą. VMI ir Muitinė nurodo, kad imasi priemonių tarpusavio bendradarbiavimui didinti, vykdo kompleksines priemones keliomis kryptimis – šviečia mokesčių mokėtojus, mažina jiems administracinę naštą, paprastina mokesčių apskaitymą ir pan. Tai – sveikintina, tik reikia dar daugiau ryžto ir veiksmingesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, mažinant PVM prievolių vykdymo atotrūkį.

Prieš kelias savaites paskelbtame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų atliktame Lietuvos ekonomikos vertinime pažymima, kad surenkame tik 61 proc. galimų surinkti mokesčių, kai kitose vidurio Europos šalyse šis rodiklis siekia 77 proc. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja šešėlinė ekonomika, ji – vis dar išlieka viena didžiausia ES.Lietuvoje surenkama tik 63 proc. galimų PVM pajamų. Skaičiuojama, kad šio atotrūkio panaikinimas padėtų padidinti pajamas 4,4 proc. BVP. Todėl kova su mokesčių vengimu turi būti prioritetas!

Mokesčių sukčiavimo mažinimo būdų EBPO siūlo mokytis iš sėkmingos užsienio šalių patirties. Antai Slovakija, kurioje veikia „Mokesčių kobros“ sistema (skatinamas glaudus bendradarbiavimas tarp policijos, prokuratūros ir mokesčių administratoriaus) įrodė esanti sėkminga: per dvejus metus PVM atotrūkis buvo sumažintas 8 proc.

Turime pripažinti, kad mokesčių vengimas ir piktnaudžiavimas įsišaknijęs visose ES šalyse. Susimąstyti priverčia skaičiai… kasmet skaičiuojami apie 50 milijardų eurų praradimai dėl PVM iš tarptautinės prekybos grobstymo; beveik 1 trilijonas eurų PVM surinkto ES 2014 m. yra lygus 7 proc. bendro ES BVP; 2013 metais patirtas 168 milijardų PVM prievolių vykdymo atotrūkis, t.y. skirtumas tarp planuoto surinkti PVM ir faktiškai surinkto.

Nenuostabu, kad šiandien Europos Komisija (EK) pripažįsta, kad PVM reforma Europoje yra būtina ir jos nebegalima atidėlioti. Prieš kelias savaites EK pristatė veiksmų planą, kuriuo siekiama modernizuoti dabartinę ES PVM sistemą, padaryti ją lankstesnę verslo atžvilgiu ir stipresnę kovoje su PVM sukčiavimu. Skaičiuojama, kad naujoji PVM sistema apie 80 proc. sumažintų išgrobstomą PVM iš tarptautinės prekybos. Žinant, kad PVM yra vienas svarbiausių ES valstybių narių pajamų mokestinių pajamų šaltinių, negalime leisti švaistyti lėšų, kurios galėtų būti investuotos į konkurencingos ekonomikos didinimą, darbo vietų kūrimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą bei emigracijos pažabojimą.