Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių –efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui. Krovinių pervežimui geležinkeliu skiriamas ypatingas dėmesys, nes prekių gabenimas bėgiais tausoja ir aplinką, ir žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau šią savaitę Europos Audito rūmų (EAR) paskelbta ataskaita parodė, kad ilgametės ES pastangos, skatinant krovinių gabenimą geležinkeliu, yra nepakankamos.

Pastaraisiais metais krovinių pervežimas sausumos ir vidaus vandenų transportu sudaro apie 2300 mlrd. tonkilometrių per metus, iš jų net apie 75 proc. sudaro transportavimas keliais ir tik maždaug 18 proc. geležinkeliu.

Prognozuojama, kad kelių apkrovimas iki 2050-ųjų padidės dar 50 proc., todėl šalia ekonominės naudos, labai svarbu įvertinti ir gana didelį neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei. Europos aplinkos agentūros duomenimis, geležinkelių transporto tarša – net 3,5 karto mažesnė nei kelių transporto! Todėl, didinant krovinių pervežimo geležinkeliu ir vandens transportu apimtį, būtų galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, oro taršą, grūstis keliuose ir fatališkas avarijų pasekmes.

Dabartinis ES transporto politikos tikslas – iki 2030-ųjų nukreipti 30 proc. keliais pervežamų krovinių į geležinkelio ir vandens transportą, o iki 2050-ųjų – 50 proc. Tam buvo ir yra skiriama nemažai ES lėšų: vien 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu geležinkelių infrastruktūros projektams skirta apie 28 mlrd. eurų, iš jų Lietuvoje įgyvendintiems projektams – apie 642 mln. eurų. Tačiau EAR atlikto audito rezultatai parodė, kad krovinių pervežimo apimtys kelių transportu ir toliau didėja, o proporcinė krovinių pervežimo geležinkeliu dalis – mažėja (pavyzdžiui, Lietuvoje ši dalis nuo 53 proc. 2000 metais sumažėjo iki 34 proc. 2013 metais). Viena to priežasčių – labai lėtas, tik 18 km/h vidutinis komercinis krovinių pervežimo geležinkeliu greitis, kuris, lyginant su 60 km/h pervežimo keliais vidutiniu greičiu, potencialiam krovinio siuntėjui yra tiesiog ekonomiškai nepatrauklus.

Nepaisant daugelio ES ir šalių institucijų pastangų (šiuo metu priimamas jau ketvirtas geležinkelių dokumentų rinkinys) atverti valstybių geležinkelių nacionalines rinkas, per pastaruosius 15 metų krovinių pervežimas geležinkeliu aiškiai pralaimi konkurencinę kovą kelių transportui. Iki bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo dar labai toli: iš esmės ji sudaryta iš skirtingų tarpusavyje nesuderintų 26 geležinkelio tinklų, rinkų liberalizavimas valstybėse narėse yra taip pat labai nevienodas. Yra ir kitų konkurenciją su kelių transportu neigiamai veikiančių veiksnių, pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojų nustatyti naudojimosi infrastruktūra įkainiai gali sudaryti net 20–30 proc. vežėjų veiklos išlaidų, o naudojimasis keliais skirtingose valstybėse narėse apmokestintas labai nevienodai, bet paprastai daug mažiau nei geležinkelių keliais ir neatspindi išlaidų kelių infrastruktūrai įrengti ir išlaikyti.

Kolegos ES auditoriai nustatė, kad nepaisant Europos Komisijos prioriteto diegti tvarius ir efektyvius prekių transportavimo metodus, auditui parinktose valstybėse narėse (Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje) daugiau ES paramos 2007–2013 metų laikotarpiu skirta ne geležinkelių infrastruktūros projektams, o kelių. Negana to, ES lėšomis finansuoti geležinkelių infrastruktūros projektai daugiausia buvo orientuoti į keleivių, o ne krovinių pervežimą. Pavyzdžiui, Ispanijoje 95 proc. sanglaudos ir regioninės plėtros fondų lėšų geležinkelių infrastruktūrai buvo panaudota didelio greičio linijoms, kurios naudojamos beveik tik keleivių pervežimui.

Kita auditorių nustatyta problema, ribojanti tinkamų paslaugų teikimą vežėjui ir siuntėjui, o tuo pačiu šių paslaugų patrauklumą, yra nepakankama infrastruktūros priežiūra ir aptarnavimas. Nepaisant verslo planų ir infrastruktūros plėtros strategijų, linijos, kurios daugiau naudojamos krovinių vežimui, yra dažniau uždaromos ir joms taikomi greičio apribojimai.

Europos Komisija ir valstybių narių institucijos privalo padėti infrastruktūros valdytojams ir vežėjams didinti krovinių gabenimo geležinkeliais konkurencingumą: užtikrinti didesnį gabenimo patikimumą, dažnį, lankstumą, orientaciją į klientą, mažesnį laiką ir kainą.

Europos auditoriai rekomenduoja tobulinti strateginę ir teisinę geležinkelių transporto reguliavimo bazę, o ES lėšas nukreipti labiau į krovinių vežimo geležinkeliu infrastruktūros projektus.