Ar ir auditorius ištiks dinozaurų likimas? | Rasa Budbergytė

Ar ir auditorius ištiks dinozaurų likimas?

Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl žinoti, ką dirbsime po dešimties metų, tampa mįslė. Akivaizdu, kad dalis profesijų išnyks, dalis turės keistis ir prisitaikyti prie tobulėjančių technologijų ir kintančių poreikių darbo rinkoje. Jau dabar Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad technologinė pažanga ženkliai palengvins teisininkų darbą: ilgainiui dokumentams nagrinėti ir analizėms atlikti žmogus nebebus reikalingas – tą puikiai galės atlikti specialios IT programos. Jeigu teisininkus pakeis robotai, tuomet kas laukia auditorių?!

Auditorių darbas bus reikalingas, bet ne kaip muziejinė vertybė, o kaip „gyvas organizmas“, atliepiantis vartotojų besikeičiančius poreikius ir aplinką, augantį pilietinės visuomenės norą daugiau žinoti, kaip viešasis sektorius ir verslas tvarko savo finansus. Ir tai – ne hipotetinės spėlionės, bet reakcija į tai, kad vyksta jau dabar!

Esu pastebėjusi, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovai nori ne tik įvertinti finansinę veiklą bei įsitikinti, kad lėšos naudojamos teisėtai, tačiau jiems vis dažniau reikalingos ir konsultacijos dėl išlaidų ir naudos, funkcijų pasiskirstymo ir kt. Visi nori operatyvių auditorių patarimų, nepriklausomai nuo atskaitinio laikotarpio.

Tarptautinė audito bendruomenė taip pat jau kelerius metus svarsto, ar nereikėtų teikti audito išvadų dažniau. Jeigu linkstama prie to, kad būtų atsiskaitoma dažniau, vadinasi, ir auditas turės būti atliekamas operatyviau?

Verslo aplinka tampa vis globalesnė, todėl auditoriams kuo toliau, tuo labiau bus reikalingi įgūdžiai ir kompetencijos, padėsiantys sėkmingai veikti tarpkultūrinėje terpėje. Auditorių gebėjimų sąraše pagrindines pozicijas užims operatyvumas, plataus masto žinios, sugebėjimas greitai perprasti didelės apimties informaciją, taip pat – rengiamų audito ataskaitų paprastumas, kad jos būtų suprantamos ir aiškios platesniam ratui žmonių, o ne tik specialistams.

Kolegos auditoriai sutiks, kad negalima atlikti kokybiško audito ar teikti atitikties paslaugų, jeigu nesuprantame verslo, viešojo sektoriaus sričių ar jų aplinkos. Taip pat audito užsakovai ir vartotojai tikisi skaitytojui „draugiškesnių“ ataskaitų, vis dažniau pritaikytų jų konkrečiai įmonei ar įstaigai. Todėl manau, kad požiūris, jog pagal vienodą kurpalių galime gaminti visas audito ataskaitas, nebetinka.

Žinoma, tarptautiniai audito standartai neturėtų tapti stabdžiu kūrybai ir inovacijoms. Jų laikytis svarbu, bet turėsime rasti būdų, kaip sparčiai atnaujinti galiojančius standartus, kad neatsiliktume nuo plėtros tendencijų ir mūsų įžvalgos būtų aktualios.

Informacinės technologijos ateityje turės vis didesnę įtaką verslo plėtrai, taip pat ir auditoriaus profesijai. Vadinamos didžiųjų duomenų (angl. Big Data) technologijos lems esminius pokyčius audito profesijoje: duomenų patikra, atranka/imtis, sudėtingi skaičiavimai – visa tai bus automatizuota.

Galvoju, kad finansinį auditą, tobulėjant informacinėms technologijoms, ilgainiui galima bus visiškai atlikti, pasitelkus IT programas. Tuo tarpu veiklos audito reikšmė artimiausiu metu augs. Šios srities profesionalai seniai kalba apie tai, kad veiklos auditas turi apimti ir poveikio aplinkai, etikos ir lygių galimybių vertinimą versle bei viešajame sektoriuje.

Matydama dabar vykstančius pokyčius ir bandydama apčiuoti ateities tendencijas, manau, kad vidaus auditorių paslaugų poreikis augs, nes daugelis įmonių ir viešojo sektoriaus įstaigų vis labiau linkusios samdyti vidaus auditorius, kad galėtų operatyviai pasinaudoti jų paslaugomis tada, kada joms to labiausiai reikia.