Šimtas dienų: svarbiausi darbai ir sprendimai | Rasa Budbergytė

Šimtas dienų: svarbiausi darbai ir sprendimai

Šiandien sukanka lygiai 100 dienų, kai einu finansų ministrės pareigas, todėl noriu apžvelgti svarbiausius per šį laikotarpį priimtus sprendimus ir pasiektus darbo rezultatus. Esu komandos žmogus – dalinuosi pasiekimais, kuriuos pavyko įgyvendinti veržlios Finansų ministerijos komandos dėka.

Sakoma, kad Vyriausybę ir jos narius galima pradėti kritikuoti tik praėjus 100 darbo dienų, kuomet pradedami pastebėti nuveikti darbai. Aš visada laikiausi nuomonės, kad Vyriausybė turi būti atskaitinga savo piliečiams už vykdomą politiką, todėl pastaruosius du mėnesius apžvelgdavau ir „atsiskaitydavau“ už savo darbus.

Šįsyk, minint simbolinę šimtadienio sukaktį, nebijau priimti ir kritiką, nes nesiginu atsakomybės patikėtam darbui – vadovauti Finansų ministerijai, užtikrinant tvarius valstybės finansus.

Šiuo trumpuoju laikotarpiu svarbiausiais kartu su Finansų ministerija pasiektais darbais norėčiau išskirti:

Rengiamas 2017-ųjų valstybės biudžeto projektas

Prognozuojama, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos kartu su ES parama turėtų sudaryti 10 047 mln. eurų, t.y. 6,5 proc. daugiau nei šįmet planuojama gauti. Valstybės biudžeto išlaidos suplanuotos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, pirmiausia, mažinant socialinę atskirtį bei garantuojant žmonių saugumą.

Kitų metų biudžete toliau numatome didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris nuosekliai auga nuo 2014 metų. Pagrindinis NPD nuo 2017 m. sausio 1 d. turėtų padidėti 110 eurų, t.y. pasiekti 310 eurų. Tai reiškia, kad gyventojas, kuriam taikomas maksimalus NPD už kiekvieną vaiką didės nuo 120 iki 200 eurų per mėnesį – taigi, šeima, auginanti du vaikus, gautų iki 28 eurų, o vieniši tėvai ar motinos – iki 38 eurų daugiau grynųjų pajamų per mėnesį. Prognozuojama, kad pagrindinio ir papildomo NPD didinimas ateinančiais metais 144 mln. eurų papildys gyventojų pinigines. Nereikia pamiršti, kad žmonės pajamų pagausėjimą pajus ir dėl dar šiais metais padidėjusios minimaliosios mėnesinės algos.

Taip pat 2017-ųjų valstybės biudžete numatyti papildomi asignavimai šeimoms, auginančioms vaikus iki 18 metų. Parama auginantiems vaikus priklausys toms šeimoms, kurių gaunamos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės negu  153 eurai.

Formuojant kitų metų biudžetą, nepamiršome ir švietimo bei kultūros darbuotojų. Papildomai planuojama išleisti 24 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui didinti. Švietimo darbuotojų atlyginimai jau nuo rugsėjo padidėjo 5 proc. Papildomai kitąmet kultūros ir meno darbuotojų užmokesčiui kelti numatoma skirti 7,1 mln. eurų.

Svarbu pastebėti, kad ateinančių metų valstybės biudžete, kaip ir praeitais metais, 150 mln. eurų skiriama krašto apsaugai stiprinti. Vertinant nestabilią šiandienos geopolitinę situaciją, nuoseklus lėšų, skirtų krašto apsaugai, didinimas greitu laiku leis pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, kurios yra numačiusios laikytis NATO šalys-narės.

Verslumo skatinimo iniciatyvos

Po pateikimo Seimas yra pritaręs ir jau pradėjęs svarstyti Finansų ministerijos kartu Lietuvos banku parengtą Sutelktinio finansavimo įstatymas projektą. Juo siekiama reglamentuoti alternatyvią skolinimosi galimybę, kuri leistų smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo pradedam verslui ar kitiems vykdomiems projektams finansuoti, apsieinant be bankų paskolos. Tikiu, kad sutelktinis finansavimas taps nauju ekonominio augimo proveržiu ir atriš rankas ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet ir daugeliui žmonių, ieškančių būdų, kur investuoti uždirbtus ir sutaupytus pinigus.

Taip pat džiaugiuosi, kad Finansų ministerijoje pavyko inicijuoti viešą diskusiją apie pasaulyje populiarėjančius dalijimosi ekonomikos verslus, kurie leidžia žmonėms atrasti naujus papildomus pajamų šaltinius, didina jų užimtumą, skatina verslumą. Mano įsitikinimu, Lietuva turi būti atvira naujoms galimybėms, tačiau svarbu užtikrinti ir saugiklius, kurie užtikrintų vartotojų apsaugą.

Išnaudota palanki situacija finansų rinkose

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose už labai palankias palūkanas pasiskolino 450 mln. eurų.  Šie pinigai leis palankesnėmis sąlygomis finansuoti sunkmečiu itin brangiai gautas paskolas.

Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybės vertybinių popierių aukcione 3 metų trukmės Lietuvos obligacijos (20 mln. eurų) pirmą kartą šalies istorijoje buvo išplatintos su neigiamu pelningumu t. y. investuotojai užuot uždirbę, patys primokėjo Vyriausybei už galimybę įsigyti jos vertybinių popierių.

Pasiekti kompromisai

Džiaugiuosi, kad pavyko rasti abiem pusėms – Finansų ir Energetikos ministerijoms, o svarbiausia mokesčių mokėtojams – priimtiną sprendimą dėl energetikos įmonės „Epso-G“ 210 mln. eurų skolos bendrovei  „Lietuvos energija“.

Taip pat pavyko taikiai susitarti su Vilniaus savivaldybe dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos.

Ne mažiau svarbus ir bendromis Finansų ir Aplinkos ministerijų bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pastangomis rastas kompromisas – ilgai lauktas susitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos

Didinamos garantijos būsto kredito gavėjams

Taip pat norėčiau išskirti parengtą Kredito susijusio su nekilnojamuoju turto, įstatymo projektą bei kitus teisės aktus, kurie stiprina būsto ar kito nekilnojamojo turto kredito gavėjų teisinę apsaugą, skatina kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją.

Kovos su šešėline ekonomika stiprinimas

Kaip finansų ministrė jaučiu pareigą užtikrinti sklandų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento darbą. Šių institucijų efektyvus darbas turi didžiausios įtakos pildant valstybės iždą.

Lietuva yra atvira ekonomika, valdanti ES išorės sieną, todėl muitinei tenka labai svarbus uždavinys – būti ne tik patikima užkarda kontrabandai, bet ir šalies konkurencingumą logistikos sektoriuje užtikrinančia institucija. Džiugu, kad muitinei per pastaruosius 5 metus pavyko pasiekti esminį lūžį mažinant nelegalią tabako gaminių rinką – ji susitraukė iki 18 proc. nuo beveik 43 proc. Vis dėlto manau, kad dar ne visi rezervai ir visos priemonės išnaudotos.  

Tas pats pasakytina ir apie VMI darbą – nors suplanuoti biudžetai pastaraisiais metais surenkami, tačiau „Achilo kulnu“ išlieka didžiulis PVM surinkimo atotrūkis. Todėl iš VMI vadovų pareikalavau ne pavienių, o sisteminių sprendimų, kurie leistų iš esmės pakeisti PVM mokesčio surinkimą Lietuvoje. Šį uždavinį sprendžiant, be efektyvesnės kontrolės veiksmų, galėtų prisidėti ir kasos kvitų loterija, kuri padėtų išskaidrini labiausiai šešėlį Lietuvoje apėmusius – prekybos, maitinimo, paslaugų sektorius. Dėsiu pastangas, kad kasos kvitų loterija startuotų kaip įmanoma greičiau.

Efektyvus valstybės turto ir įmonių valdymas

Valstybės institucijos, įstaigos ir įmones įpareigotos Turto bankui įrodyti, ar patikėjimo teise valdomi išnuomoti ar laisvi nekilnojamojo turto (NT) objektai joms iš tikrųjų yra reikalingi. Esant nepagrįstam NT poreikiui, jis bus perduodamas Turto bankui, kad nebenaudojami pastatai ir patalpos būtų parduoti.

Taip pat Vyriausybė yra pritarusi Finansų ministerijos siūlymui valstybės valdomų įmonių dividendus susieti su bendrovių nuosavo kapitalo grąžos rodikliu ir nustatyti visoms bendrovėms vienodą jų apskaičiavimo bazę – paskirstytinąjį pelną. Tai žingsnis, kuris skatins valstybės valdomas įmones siekti didesnio pelno tiek didinant apyvartą, tiek mažinant sąnaudas, taip pat – efektyviau investuoti lėšas, kritiškiau vertinti investicijų atsiperkamumą.

Vizitai regionuose

Tapusi finansų ministre kas mėnesį lankiausi įvairiuose šalies regionuose – Alytuje, Ukmergėje, Jurbarke, Utenoje, o ateinančią savaitę numatytas vizitas į Plungę. Šių išvykų tikslas yra ne tik palyginti, kaip skiriasi „popierinė“ ir reali padėtis skirtingose šalies vietose, bet ir paakinti savivaldybių vadovus bei verslą savo dėmesį koncentruoti į ekonominės infrastruktūros kūrimą – mano nuomone, vieną iš svarbiausių galimybių išsaugoti Lietuvos regionų gyvybingumą.

Lankydamasi savivaldybėse nesyk atkreipiau dėmesį, kad po 2020 m. Lietuva neturėtų tikėtis tokios ES fondų paramos apimties, kokią dabar gauna. Tai reiškia, kad jau dabar turime ruoštis ekonomikos augimą ir darbų vietų kūrimą užtikrinti nuosavais finansiniais ištekliais. Todėl siekiant, kad šio 2014-2020 m. periodo ES fondų lėšos būtų panaudotos efektyviai, būtina investuoti į mokslinius tyrimus, ekonomikos konkurencingumo didinimą, inovacijas bei užimtumą ir verslumą skatinančius projektus, kūrybiškai pasižiūrėti kaip būtų galima įkvėpti gyvybės į jau sukurtą infrastruktūrą.