Pavasario Seimo sesija: svarbiausi darbai | Rasa Budbergytė

Pavasario Seimo sesija: svarbiausi darbai

Strimgalviais Seime pritarus miškų urėdijų reformai, baigta antroji šio Seimo kadencijos sesija. Norėčiau apžvelgti pagrindinius praėjusio pusmečio Seime nuveiktus darbus.

Per pavasario Seimo sesiją buvo priimta daugiau kaip 420 teisės aktų, tarp kurių politines aistras ir debatus plieskę naujojo Darbo kodekso pakeitimai, nevienareikšmiškai vertintos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, sunkiai tvirtintas, nesutarimus Seime bei akademinėse bendruomenėse sukėlęs, valstybinių universitetų optimizavimo planas.

Šios Seimo įstatymleidystės iniciatyvos kaustė ir politikų, ir visuomenės bei apžvalgininkų dėmesį. Gaila, kad politinėse batalijose be didesnio atgarsio praėjo ir liko nepastebėtos viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti, socialinės apsaugos, teisėtvarkos, finansų, ekonomikos klausimams ir kitų sričių aktualūs projektai. Ne maža dalis jų buvo parengti buvusios Vyriausybės.

Asmeniškai esu prisidėjusi prie šių įstatymų projektų rengimo:

  1. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, įtvirtinant paskatas daugiau investuoti į įmonių gamybos įrenginių atnaujinimą, kas leistų sukurti geriau apmokamas darbo vietas;
  2. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas, kuris leis užtikrinti asmenų, pranešusių apie nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus, pažeidžiančius viešąjį interesą, teisinę apsaugą. Įstatymo projektas numato apriboti galimybes darbdaviui pranešėją lengvai atleisti iš darbo ir apsaugos pranešėją bei jo šeimos narius nuo bauginimo ar persekiojimo;
  3. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Centrinės kredito unijos ir kredito unijų įstatymų pakeitimo projektai, leisiantys užtikrinti šių kredito įstaigų finansinį stabilumą ir tvarumą;
  4. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Konstitucijos straipsnio ir Konstitucinio teismo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų suteikta galimybė asmenims dėl pagrindinių (konstitucinių) teisių pažeidimų kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį Teismą;
  5. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas siekiant įteisinti Socialinio verslo koncepcijos įgyvendinimą;
  6. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekta suteikti lietuviams emigrantams turėti dvigubą pilietybę, siekiant, kad emigravę tautiečiai neprarastų ryšio su savo gimtąja šalimi;
  7. Kartu su kitais Seimo nariais pateiktas Seimo nutarimo projektas Dėl 2019 m. paskelbimo Žemaitijos metais, siekiant didinti tautiečių patriotiškumą;
  8. Kartu su Seimo nariais pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo bei papildymo projektas, įtvirtinant, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo taisyklių reikalavimus kiltų atsakomybė ne iš sutarčių dėl paslaugų apmokėjimo, o atsirastų administracinė atsakomybė pagal įstatymą.

Svarbu nepamiršti, kad Seimas yra ne tik įstatymų leidžiamoji institucija, bet ir parlamentinės priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdanti valdžia. Dirbu Audito komitete, kuris svarstydamas Valstybės kontrolės ataskaitas prižiūri, kaip igyvendinamos rekomendacijos. Drįsiu pasakyti, kad Seimo Audito komitetas yra vienas produktyviausių.

Audito komitete rengiau išvadas šiems įstatymų projektams:

  1. Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo, kuriuo įpareigojome paramos gavėjus viešai teikti informaciją apie paramos panaudojimą ir vykdomą veiklą Juridinių asmenų registre. Įstatymas prisideda, kad viešieji finansai būtų naudojami skaidriau ir efektyviau ;
  2. Koncesijų įstatymo pakeitimo projektas, kuris leis valstybiniam ir privačiam sektoriui kartu bendradarbiaujant siekti rezultatų ir garantuoti kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams;
  3. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto, kuris leis užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atitikimą;
  4. Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuris leis sureguliuoti teisinius santykius, kylančius dėl ginčų koncesijų suteikimo procedūrų metu, dėl suteikiančiosios institucijos sprendimų ar koncesijų sutarties bei leis geriau ginti viešąjį interesą ir siekti skaidrumo koncesijų suteikimo procedūrų metu;
  5. Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo įtvirtinamos sankcijos dėl koncesijų suteikimo procedūrų pažeidimo suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą;
  6. Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo projekto, kuris įpareigoja atlikti ekonominius skaičiavimus, ekonominės ir socialinės naudos santykio įvertinimą, kurie pagrįstų vietos valdžios partnerystės projektų rengimą ir sprendimų dėl projektų įgyvendinimo priėmimą;
  7. Investicijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuris numato koncesijų projekto tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos privalomą vertinimą, kas leis piliečiams gauti didesnę naudą iš verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo;
  8. Asociacijų įstatymo straipsnio pakeitimo projekto, Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnio pakeitimo projekto bei Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurie susiję su Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektu;
  9. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo projekto, nustatančio senaties terminą, per kurį turto arba verslo vertintojas galėtų būti patrauktas drausminėn atsakomybėn.

Taip pat einu Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojos pareigas. Esu atsakinga už ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kontrolę, kuria siekiama, kad europinės direktyvos būtų perkeltos į nacionalinę teisę nevėluojant ir Lietuvai už vėlavimą nebūtų taikomos finansinės sankcijos. Ši parlamentinės kontrolės funkcija yra dažnai pamirštama ir pačių Seimo narių, tačiau labai svarbu prižiūrėti Vyriausybės darbą, ar teisingai per poįstatyminius teisės aktus yra įgyvendinami Seimo priimti įstatymai.

Ilgą laiką esu dirbusi įvairiose vykdomosios valdžios srityse ir jos grandyse, todėl įstatymų leidyba – nauji barai, kur matau būtinybę tobulinti parlamento darbą.  Manau, kad Seimo komitetai yra užversti pertekline teisėtvarka, nes teisės aktai per dažnai ir nepamatuotai keičiami ar pildomi. Kodėl taip yra?

Seimo darbo „broko“ kaltininkas – skuba ir neišbaigtumas, kurpiant įstatymų projektus, neįvertinus jų „veikimo“ realybėje. Visada laikiausi ir laikausi nuomonės, kad įstatymų paskirtis yra tarnauti žmonėms, o netapti papildomu kliuviniu.  

Pasigendu tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Seimo komitetų, pastebiu, kad žinybiškumo stokoja ir ministerijos. Iš Vyriausybės didžioji dalis į parlamentą atkeliaujančių teisės aktų projektų yra „žali“, todėl nesyk Seimas buvo priverstas stumdytis ir kapanotis „profesionalų Vyriausybės“ sukeltame žinybų nesutarimų liūne. Valstybės kontrolė šiuo metu audituoja teisėkūros procesą, tikiuosi pateiktos rekomendacijos prisidės prie kokybės, o ne kokybės siekimo įstatymdavystėje.

Aktyviai esu įsitraukusi į Pranešėjų apsaugos įstatymo projekto rengimo bei Savivaldybių kontrolierių tarnybų ir Seimui atskaitingų institucijų darbo grupes, todėl artėjantis politinis ruduo įkvepia naujiems darbams ir iššūkiams.