Pavasario Seimo sesija: politinės patrankos šaudė ir į orą | Rasa Budbergytė

Pavasario Seimo sesija: politinės patrankos šaudė ir į orą

© Nuotr. aut. Seimo kanceliarija/ Olga Posaškova

Strimgalviais Seime pritarus miškų urėdijų reformai, baigta antroji šios Seimo kadencijos sesija. Po karštligiškų diskusijų kolegos išsiskirstė itin tyliai, lyg ruošdamiesi politinei rudens audrai…

Per pavasario Seimo sesiją buvo priimta daugiau kaip 420 teisės aktų, tarp kurių – politines aistras ir debatus plieskę naujojo Darbo kodekso pakeitimai, nevienareikšmiškai vertintos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, sunkiai tvirtintas, nesutarimus Seime bei akademinėse bendruomenėse sukėlęs valstybinių universitetų optimizavimo planas.

Šios Seimo įstatymleidystės iniciatyvos kaustė ir politikų, ir visuomenės bei apžvalgininkų dėmesį. Gaila, kad politinėse batalijose be didesnio atgarsio praėjo ir liko nepastebėti viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti, socialinės apsaugos, teisėtvarkos, finansų, ekonomikos klausimams ir kitų sričių aktualūs projektai. Ne maža dalis jų buvo parengti buvusios Vyriausybės.

Esu įregistravusi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą įtvirtinant paskatas daugiau investuoti į įmonių gamybos įrenginių atnaujinimą, tai leistų sukurti geriau apmokamas darbo vietas. Lietuvos žmonės yra pavargę uždirbti varganą minimalią mėnesinę algą, o verslas dažnai neturi nei galimybių, nei finansinių paskatų investuoti į didesnį darbo našumą produkuojančias technologijas, dėl šios priežasties esam įstrigę žemos pridėtinės vertės ekonomikoje ir mažų atlyginimų spąstuose.

Kartu su kitais Seimo nariais ir valstybinių institucijų atstovais aktyviai dirbome rengdami Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuris leistų užtikrinti asmenų, pranešusių apie nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus, pažeidžiančius viešąjį interesą, teisinę apsaugą. Įstatymo projektas numato apriboti galimybes darbdaviui pranešėją lengvai atleisti iš darbo ir apsaugos pranešėją bei jo šeimos narius nuo bauginimo ar persekiojimo. Šis įstatymas, tikiuosi, bus priimtas rudens sesijoje ir prisidės prie mūsų sėkmingesnio stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Ne mažiau svarbus ir aktualus buvo rengtas Konstitucijos straipsnio ir Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų suteikta galimybė asmenims dėl pagrindinių (konstitucinių) teisių pažeidimų kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį Teismą. Deja, šiai svarbiai pataisai nebuvo pritarta, visgi dar daugelis politikos naujokų nemoka, o tie kurie ir moka, yra primiršę, kaip reikia siekti politinio konsensuso įstatymų leidybos procese. Juk daugumos balsavimo buldozerį taip nesunku naudoti.

Svarbu nepamiršti, kad Seimas yra ne tik įstatymų leidžiamoji institucija, bet ir parlamentines priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdanti valdžia. Dirbu Audito komitete, kuris svarstydamas Valstybės kontrolės ataskaitas prižiūri, kaip įgyvendinamos aukščiausios audito institucijos rekomendacijos be galo svarbiose valstybės biudžeto įgyvendinimo ir valstybės turto valdymo srityse.

Drįsiu pasakyti, kad Seimo Audito komitetas yra vienas produktyviausių parlamentinės priežiūros srityje. Tačiau šiame komitete dirbame ir teisėkūros procese. Įpareigojome paramos gavėjus viešai teikti informaciją apie paramos panaudojimą ir vykdomą veiklą Juridinių asmenų registre. Įstatymas prisideda, kad viešieji finansai būtų naudojami skaidriau ir efektyviau. Audito komitete tobulintos Koncesijų įstatymo pataisos leis valstybiniam ir privačiam sektoriui kartu bendradarbiaujant siekti rezultatų ir prisidėti prie svarbių infrastruktūros projektų, kurie generuos kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams, įgyvendinimo. Pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas leis užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atitikimą.

Dirbdama Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, esu atsakinga už Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kontrolę, kuria siekiama, kad europinės direktyvos būtų perkeltos į nacionalinę teisę nevėluojant ir Lietuvai už vėlavimą nebūtų taikomos griežtos finansinės sankcijos. Deja, parlamentinės kontrolės funkcija yra dažnai pamirštama ir pačių Seimo narių, o juk parlamentinėje šalyje yra labai svarbu prižiūrėti Vyriausybės darbą, ar teisingai per poįstatyminius teisės aktus yra įgyvendinami Seimo priimti įstatymai.

Ilga laiką esu dirbusi įvairiose vykdomosios valdžios srityse ir jos grandyse, todėl įstatymų leidyba – nauji barai, kur matau būtinybę tobulinti parlamento darbą.  Manau, kad Seimas yra užverstas pertekline teisėtvarka, nes teisės aktai per dažnai ir nepamatuotai keičiami ar pildomi. Kodėl taip yra? Seimo darbo „broko“ kaltininkas – skuba ir neišbaigtumas „kurpiant“ įstatymų projektus, neįvertinus jų veikimo realybėje. Visada laikiausi ir laikausi nuomonės, kad įstatymų paskirtis yra tarnauti žmonėms, verslui, o ne tapti papildomu biurokratiniu kliuviniu.

Pasigendu tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Seimo komitetų, pastebiu, kad horizontalaus požiūrio į valstybės valdymo klausimus trūksta ir ministerijose, dažnai ginančiose tik siaurus žinybinius interesus. Iš Vyriausybės didžioji dalis į parlamentą atkeliaujančių teisės aktų projektų yra „žali“, todėl nesyk Seimas buvo priverstas stumdytis ir kapanotis „profesionalų Vyriausybės“ sukeltoje teisėkūros sumaištyje.

Šiuo metu Valstybės kontrolė audituoja teisėkūros procesą, tikiuosi, sulauksime svarbių ir įdomių išvadų bei rekomendacijų. Bet laukiant audito rezultatų, per vasarą Seimo nariai, ypač rinkti daugiamandatėse apygardose, galėtų pasimokyti ar pasikartoti klasikines teorijas, kaip konsensuso būdu priiminėti svarbius žmonėms sprendimus, nes artėjantis politinis ruduo panašu kvepia naujais darbais, o ir iššūkiais.