Vyriausybei – metai? Kiek jai liko: metai, dveji, treji?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo „Vilmorus“ tyrimų agentūros vadovas Vladas GAIDYS, Seimo nariai Kęstutis MASIULIS, Rasa BUDBERGYTĖ ir Simonas GENTVILAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Naujausiais apklausų duomenimis, padaugėjo ministrų, kurių veikla vertinama labiau neigiamai nei teigiamai. Kodėl apskritai bet kuri Vyriausybė pamažu praranda žmonių pasitikėjimą?

R.BUDBERGYTĖ: Situacija, kurioje šiandien atsidūrė Lietuva kaip valstybė, kaip ūkis, kaip visuomenė, susidarė ne per metus, o per gana ilgą laiką. Matyt, tai yra visų vyriausybių – ar socialdemokratų, ar konservatorių, ar valstiečių – indėlis. Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ėjo į rinkimus žadėdama visose tikrai jautriose srityse ypatingų pertvarkų, kurios mums būtinos daugybę metų. Dvi pačios pagrindinės pertvarkos – tai mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų. Dar ir pensijų pertvarka, o ką kalbėti apie neįgyvendintas struktūrines reformas švietimo srityje, nepadarytą struktūrinę reformą sveikatos apsaugos srityje. Kaip sakiau, čia visų mūsų kaltės yra. Ar būtume opozicija, ar pozicija, mes bendromis pastangomis esame nepadarę tam tikrų darbų. Ši Vyriausybė, tikrai triuškinamai pasiekusi pergalę, formuodama savo programą dalijo daug pažadų ir rinkėjams, taip pat ir Seime dirbantiems politikams, kad ateis projektai, kurie yra labai svarbūs ir kurie prisidės prie mūsų ūkio spartesnės raidos.

Ką mes matome šiandien? Metas pertvarkoms buvo nepaprastai geras. Pirmi metai po rinkimų ir jokių rinkimų kitais metais. Palankiausias metas, kai gali pasiūlyti gana drąsius ir reikalingus sprendimus todėl, kad jie nebus populistiniai ir jie yra būtini reformoms.

.JAKAVONIS: Ir žmonės priprastų, matytų rezultatus.

R.BUDBERGYTĖ: O kitąmet jau rinkimams ruošimės. Aš kalbu apie 2019 metų ir savivaldos, ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimus. Tad tikrai 2017-ieji buvo nepaprastai geras metas reformoms.

Ką gi mes turime? Sakykime, Seimas intensyviai svarstė kitų metų valstybės biudžetą, taip pat ir pateiktas mokestines pertvarkas mūsų sistemoje. Kokia yra problema? Daug metų esantis per mažas valstybės biudžeto perskirstymas, esame Europos gale šalia Bulgarijos, Rumunijos. Ir net nededame jokių pastangų, kad tų perskirstomų lėšų padaugėtų tiems, kuriems labai trūksta. Tai yra socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Kad visos socialinės išmokos, atlyginimai, baziniai dydžiai grįžtų į prieš krizę buvusį lygį. Nors krizė jau seniai baigėsi, tačiau mes negalime to padaryti todėl, kad ūkio, valstybės ekonomikos augimas yra gana nuosaikus. Galime tuo džiaugtis, galime nesidžiaugti, bet aš manau, kad jis tikrai turi būti didesnis ir gali būti didesnis. Viena iš priežasčių, kodėl to nėra, mano manymu, labai paprasta – ES fondų lėšos investuojamos per lėtai ir su dideliais trikdžiais. Tai ir neduoda tam tikro procento, kuris gali prisidėti prie mūsų bendrojo vidaus produkto augimo.

O tos mokestinės pertvarkos, kurias pasiūlė Vyriausybė, švelniai tariant, yra labai neambicingi pasiūlymai, kurie tik šiek tiek kosmetiškai aptvarko tą mūsų sistemą, tačiau nekuria naujų šaltinių didesnėms pajamoms į valstybės biudžetą ir nesudaro galimybių didinti perskirstymą. Man nesuprantamas Vyriausybės dvejojimas ir per daug atsargus trypčiojimas vietoje, nes mokesčių sistemą iš tiesų reikėjo sutvarkyti. Dėl šešėlinės ekonomikos yra pateikti tokie minimalūs pasiūlymai, tad labai abejoju, ar jie padės ištraukti pajamų iš šešėlio. O be pajamų mes negalėsime tesėti dosnių pažadų. O kas bus 2019 metais? Ar bus toks ūkio augimas, kad galėtume įgyvendinti įsipareigojimus didinti pensijas, socialines išmokas. Mano manymu, labai blogai, kad mes įšaldėme viso viešojo sektoriaus atlyginimus, todėl ir mokytojai, ir socialiniai darbuotojai, ir ugniagesiai, ir kultūros darbuotojai vegetuoja ant to slenksčio, kuris yra tarp skurdo ir tarp normalaus egzistavimo.

G.JAKAVONIS: Pažadai, kad sumažins skurdą, emigraciją, valstiečiams padėjo laimėti rinkimus. Tačiau tiek emigracija, tiek skurdas didėja… Išskyrus Ramūno Karbauskio koncerną, kuriam atitenka nemaža dalis ES paramos. Dosniai dalyti pažadai yra visiška rinkėjų apgavystė?

K.MASIULIS: Kaip jie laimėjo rinkimus, nenorėčiau ekspromtu samprotauti, čia gal būtų atskira ir visai įdomi tema. Iš tikrųjų jie tuos rinkimus laimėjo labai technologiškai, labai gerai buvo pasirengę, taikė į rinkėją fokusuotai, žinodami, kaip laimėti, turėdami kompetentingus ekspertus ir gerai finansuojami.

Vertindamas šios Vyriausybės darbą bendrais bruožais norėčiau išlikti nešališkas, nepolitiškas, o politologiškas, tad matyčiau ir teigiamų aspektų. Mano požiūriu, du ministrai – aplinkos ir susisiekimo – iš tikrųjų daro pertvarkas. Šiose srityse matau reikšmingų ir svarbių pokyčių. Nemažai aistrų kilo dėl urėdijų reformos. Aš, pvz., pritariu toms reformoms, kiti nepritaria, bet pertvarkos vyko ir vyksta. Galime ginčytis iki pažaliavimo, tačiau žadėtos pertvarkos tose srityse vyksta. Tačiau daugelyje kitų gal net kur kas svarbesnių sričių žadėtų pertvarkų nematyti.

Kad ir valstybės valdymo. Išskyrus kosmetines, aš nematau jokių pertvarkų. Kai kurios yra svarbios. Tarkime, įvairių institucijų buhalterijų sujungimas Vyriausybės aparate. Neblogai. Bet čia net nepanašu, kad būtų peržiūrėtos funkcijos, nors yra daug biurokratizmo. Vyriausybė net nežino, kiek iš tikrųjų funkcijų ten yra. Dešimtys tūkstančių. Kuri dalis reikalinga, kuri nereikalinga, neaišku. Teisingumas. Kaip teismai vykdavo, taip vyksta dešimtmečiais, niekas nesikeičia. Švietimo reforma. Universitetai, tai jungiami, tai nejungiami. Ar tai yra sprendimai?

G.JAKAVONIS: Taigi mokslo metus pratęsė porą savaičių.

K.MASIULIS: Tik chaosas sukeltas. Sumaištis ir didžiulis nervinis stresas – vienintelis rezultatas. Sveikatos apsauga – čia lygiai tas pat. Jūs minėjote emigraciją. Emigracija ne mažėja, o tik įsisuka. Spiralė tik didėja. Apklausos rodo, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo yra pasirengę iš čia išvažiuoti, o ne atvirkščiai. Nematau jokio veiksmo, kuris mažintų emigraciją.

O pati svarbiausia sritis, dėl kurios aš turiu daugiausiai priekaištų, ta, kad valstybės ekonomikos augimas yra nepakankamas. Šiais metais planuojamas BVP augimas Lietuvoje – tik 3,5 proc. Rytų Europoje tai yra pats žemiausias rodiklis. Latvijoje jis sieks iki 6 proc., Rumunijoje – iki 9 proc. Jie patys kukliai skaičiuoja apie 6-7 proc., bet „Eurostat“ prognozuoja iki 9 proc. augimą.

Investicijos. Kas mėnesį išgirstame, kad ateina nauja investicija, bet tai turėtų skambėti kasdien. Pagal investicijas mes esame Europos Sąjungos uodegoje, o norime, kad žmonės gautų didesnius atlyginimus, kad tie atlyginimai pasivytų Europos Sąjungos vidurkį. Ir dėl atlyginimų žmonės emigruoja. Per tai stabdytume emigraciją, augtų žmonių gerovė, didėtų BVP. Investicijų srityje nematau jokių pastangų. Mes džiaugiamės, kad pas mus ateina naujos bendrovės, o Rumunijoje jos jau atėjusios ir kuriančios darbo vietas. Mes nuo Rumunijos pradedame atsilikti. O ką kalbėti apie kitas valstybes.

G.JAKAVONIS: Su krašto apsauga lyg ir viskas gerai. Policininkams algos padidintos – irgi gerai. Premjeras – pats buvęs policininkas. Gaila, nedirbęs mokytoju, gydytoju ar bibliotekininku…

R.BUDBERGYTĖ: Grįžčiau prie to, kad mokesčių sistema nesutvarkyta. Investuotojas, žiūrėdamas, kur investuoti, vertina ir mokestinę aplinką. O kodėl Vyriausybė neįgyvendino idėjos, su kuria ėjo į rinkimus, sujungti darbuotojų ir darbdavių mokamus mokesčius?

Darbo kodeksą pažadėjo ir patvirtino. Jeigu krizė prasidės, pamatysime, kaip greitai žmonės galės būti atleisti pagal tą Darbo kodeksą. Dabar Darbo kodeksas nerodo savo tikrojo veido, mes negalime jo įvertinti.

Bet tos investicijos neateina, nes mūsų darbo rinkoje tvyro įtampa, pas mus pradėjo stigti pigios kvalifikuotos darbo jėgos.

Viena iš pagrindinių problemų, kurią reikia spręsti, – darbo našumas. Ar kalbėtume apie privatų sektorių, ar apie valstybinį, turime investuoti į technologijas, jų atsinaujinimą. Labai gerai, kad dabar Vyriausybė pasiūlė investuojamo pelno lengvatą. Bet kas padaryta, kad apskritai augtų žmonių kvalifikacija, kad padidėtų raštingumas, kurio mes pradėjome stigti? Kad gerėtų mokinių gebėjimai rašyti, skaičiuoti, nes jie prastesni nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Problema, į kurią atkreipė dėmesį ir Europos Komisija, ta, kad suaugusieji Lietuvoje per mažai geba dirbti technologijų aplinkoje. O tai gresia tuo, kad mūsų darbo našumas nekils tiek, kad galėtume generuoti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas. Tik didindami darbo našumą, sukurdami didesnę pridedamąją vertę mes galime išsprūsti iš mažų atlyginimų spąstų.

Kas Lietuvoje padaryta darbo našumo srityje? Europos Komisijos rekomendacija jau prieš metus pateikta. O kaip keičiama visa ta sena sistema, kuri generuoja pinigų įsisavinimą, ypač iš ES fondų, kad žmonės įgytų naują kvalifikaciją ir būtų reikalingi darbo rinkoje? Žmogus turi galėti uždirbti didesnį atlyginimą ir tam reikia sudaryti sąlygas.

G.JAKAVONIS: Kaip vis dėlto dirba ši Vyriausybė, palyginti su buvusiomis? Ar ministrai tikrai profesionalesni, o gal apgavo, nežino, nemoka?V.GAIDYS: Kiekviena valdančioji dauguma, kaip ir ši, turi savo stiprybių ir savo silpnybių. Gal nuo pastarųjų ir pradėsiu: metai praėjo, Vyriausybė turi minuso ženklą. Maždaug 36 proc. gyventojų ja nepasitiki, pasitiki 20 proc. Gana didelė dalis gyventojų ir nežino, kaip vertinti šią Vyriausybę. Valdančiosios daugumos partijos pirmininkas turi didelį minusą, šiuo metu Lietuvoje jis yra vienas iš nepopuliariausių politinių veikėjų, o atėjo populiarus.

Kalbant apie valdančiąją daugumą, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prarado dalį elektorato, socialdemokratai – taip pat. Ir Gintauto Palucko reitingas neigiamas, ne tik Ramūno Karbauskio. O sumažėjimas gana ryškus. Vyriausybėje vienas iš ryškiausių ministrų Aurelijus Veryga – taip pat vienas iš nepopuliariausių Lietuvos žmonių, sugebėjęs per trumpą laiką sugadinti pasiektus reitingus, ypač per pastarąjį mėnesį, kai buvo tokių nejautrių momentų dėl vaistų ir kitko. Štai toks bendras vaizdas.

G.JAKAVONIS: Nejautrūs ar neapgalvoti sprendimai? Ar tas žmogus ne Lietuvoje gyvena?

V.GAIDYS: Argumentuojama, kad yra vaistų sąrašas, kad negalima pačiam gydytis. Galbūt. Bet milijonui žmonių tai sudavė didelį smūgį. Vienas iš jautriausių dalykų yra sveikata. Ir net nebūtinai tavo, bet vaikų sveikata, tėvų sveikata. Reikėjo labai gerai pagalvoti ir įvertinti prieš priimant tokius sprendimus. Paprastai žmonės taip ir daro, nejuokauja ir neskuba su tokiais dalykais. Šiuo atveju paskubėta gal dėl nesupratimo, gal dėl jaunumo, gal dėl socialinės patirties trūkumo.

Kaip sakiau, yra silpnybių, bet yra tam tikrų stiprybių. Tad noriu įvardyti, ką ši Vyriausybė ar valdžia turi. Štai premjeras Saulius Skvernelis. Jo reitingas labai stipriai krito pavasario laikotarpiu, bet jis yra trečias pagal populiarumą ir visai neblogai kol kas laikosi. Galima manyti, kad jis pretenduoja tapti prezidentu. Jis niekur neprapuolė. Partija, perpus praradusi savo populiarumą, yra antra, ne penkta. Antra po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurių reitingai po truputį auga.

Dabar apie ministrus. A.Verygos figūra apklausų kontekste tiesiog chrestomatiška, kaip galima per trumpą laiką prarasti viską.

Bet yra ir populiarių ministrų, pvz., Linas Linkevičius.

G.JAKAVONIS: Nepartinis.

V.GAIDYS: Profesionalas, gal taip pavadinkime.

K.MASIULIS: Tikras profesionalas atsako už savo veiklą.

S.GENTVILAS: Aš S.Skvernelio Vyriausybėje valstiečių vadovavimą pavadinčiau kaip „šuo ant šieno“. Ir tikrųjų Algirdas Butkevičius savo populiarumą iki paskutinio momento irgi taip išlaikė. Ekonomika auga, galėjai kelti algas, pensijas ir taip toliau, reformų nereikėjo daryti, kad būtumei populiarus. Bet realių reformų, apie kurias kalba Europos Komisija, nėra. Pažvelkime į švietimo sistemą, dėl ko emigruoja jaunas žmogus. Jis negauna geros kokybės išsilavinimo, kol kas tai vis kalbos. Profesionalų ministrė Jurgita Petrauskienė turėjo gerų intencijų, bet jai, kaip profesionalei, reikėjo išsilaikyt iki galo ir neatsitraukti nuo savo plano. Ką ji padarė? Dėl valdžios išlaikymo sutiko su viskuo, ką iš esmės pasiūlė kiti ministrai. Vienintelę reformą, kuri gelbės jaunimą nuo emigravimo, pasiūlė prezidentė. Prezidentė ėmėsi dirbti už Švietimo ir mokslo ministeriją ir pristatė profesinio ugdymo reformą. Pateikė visą paketą, kaip turėtų reformuotis profesinės mokyklos. Ir tai yra svarbu būtent tiems žmonėms, kurie emigruoja. Tiems, kurie gauna vidutinį darbo užmokestį, amatininkai. Prasidėjus profesinio ugdymo reformai jiems atsiranda perspektyvų čia. Bet kas tas reformas inicijuoja? Prezidentė. Prezidentės patarėja ateina į Seimą, pristato per dvi valandas, nors tuo turi užsiimti Švietimo ir mokslo ministerija ir visas jos biurokratinis aparatas.

Taigi mes šiandien matome didelio komforto zonoje gyvenančią Vyriausybę, kuri tiesiog kelia atlyginimus, didina išmokas. Man atrodo, ilgainiui ekonomika sustos, artėja ledynmetis. O tada klaus savęs, kur yra reformos, kurios užtikrina ilgalaikį konkurencingumą?

G.JAKAVONIS: Dirba profesionalų Vyriausybė, bet šiemet pirmą kartą per 10 metų pasiekta rekordinė atskirtis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Gydytojai pradėjo kalbėti apie tai, kad nori didesnių algų, premjeras tai pavadino šantažu. Ar čia šantažas?

S.GENTVILAS: Dabar vyksta diskusijos su profesinėmis sąjungomis. Ir medikų, ir švietimo darbuotojų. Lietuva išgyvena kritinį momentą, nes iš esmės reikia pripažinti, kad pedagoginiame sektoriuje turi smarkiai sumažėti darbuotojų skaičius, etatai turėtų pereiti vyresnę, senstančią visuomenę aptarnaujantiems medikams. Tačiau Lietuvoje tai nevyksta. Su švietimo profsąjungomis ministrė pasirašė susitarimą, bet iš esmės reikia kalbėt apie tai, kad reikia mažinti bendrojo ugdymo darbuotojų skaičių, nes moksleivių sumažėjo iki minimumo, mokytojai teuždirba 500 eurų vien dėl to, kad jų yra per daug. Visuomenė sensta, medikų poreikis didėja, tad be rimtų reformų vien keldami atlyginimus mes tik dangstysime skyles. Reikia suprasti, kad mes sukame Japonijos kelio link, nes iš tikrųjų medicinos paslaugų poreikis tik didės, socialinių paslaugų poreikis yra milžiniškas, į senelių, slaugos namus eilės yra milžiniškos. Tie dalykai visiškai neįvertinti.

Būtina kelti algas medikams, ypač profesionalams, nes jie greitai išvažiuos, emigruos, kadangi uždarbis Skandinavijos šalyse yra keturgubas. Vyriausybė privalo imtis kritinių permainų, nors apie jas nekalbama.

G.JAKAVONIS: Gal kai kuriuos ministrus reikia keisti?

K.MASIULIS: Daug svarbiau ne tai, kas bus Lietuvos prezidentas, bet kas bus ekonomikos ministras, ūkio ministras. Jeigu ūkio ministras būtų tas žmogus, kuris sugebėtų pritraukti tiesiogines ūkio investicijas, būtų šarminga asmenybė, kuri magnetizuotų, su ja būtų patrauklu šnekėtis ir investuotojams. Daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus atrodo. Su visa pagarba tam jaunam asmeniui noriu pasakyti, kad aš nelaikau jo šarminga asmenybe.

Mums reikia vytis Skandinavijos valstybes, mums reikia vytis Vokietiją, Didžiąją Britaniją, ir mūsų pagreitis turi būti ne 3,5 proc. BVP augimas per metus. Atsiprašau, bet visa Europos ekonomika vidutiniškai auga tokiu tempu. Taigi laikytis vidurkio reiškia nieko gero. Mums reikia augti po 9 proc., kaip šiemet Rumunija. Vadinasi, reikia tokio ūkio ministro, kuris kaip L.Linkevičius sėdėtų užsienyje, bet iš ten viena po kitos čia važiuotų investicijos. Kad būtų plyno lauko investicijos, kad čia būtų ruošiamos sąlygos, kad viskas būtų išasfaltuota, paruošta, atvesta – tik atvažiuoji, prisijungi ir investuoji. Tada grįžtų viltis, entuziazmas ir pasitikėjimas, kad su šita valstybe viskas bus gerai. Tada pasitemptų ir kitos sritys – tiek švietimo, tiek ir kiti matytų, kokių specialistų reikia, būtų signalų ir profesiniam, ir universitetiniam ugdymui. O visi kiti turėtų daryti taip, kad prisitaikytų kaip choras prie solisto. Štai šitas solistas veda, o kiti turavoja. Bet ar V.Sinkevičius bus tas solistas? Kad jis tik į turizmą susikoncentravęs. Išėjęs pirmą kartą jis sako, kad turizmą paturbins. Žinot, gal ir būtų gerai, kad tų turistų būtų daugiau, dar alaus daugiau išgertų. Neblogai alaus pramonei, bet ne kažin kas visai Lietuvai. Jeigu tik tokia ambicija, tada, atsiprašau, nieko gero. Aš nematau šviesos tunelio gale šiai Vyriausybei ir nematau nieko gero Lietuvai. Mano pasiūlymas – ieškoti kitokio ministro, ieškoti degančių akių. Pirmiausia turi būti asmenybė, užsidegimas, o visi kiti talkina, padeda. Aš pats, nors ir esu opozicijoje, esu pasiruošęs visomis išgalėmis talkinti šitai asmenybei.

S.GENTVILAS: Aš siūlyčiau išgryninti du prioritetus, nes prioritetų visada turi būti mažai. Dabar kas šešta darbo vieta valstybės tarnyboje yra neužimta, kitos Vyriausybės kadencijos pabaigoje, jeigu jie nieko nedarys, bus pusė etatų valstybės tarnyboje laisvų, nes ji yra nemotyvuojanti, talentingiausi žmonės ten nesiveržia, ten likę tik užsisėdėjusieji. Talentai masiškai palieka valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų turi sumažėti nuo 60 tūkst. iki 20 tūkst., S.Skvernelis tai žadėjo. Bet per metus nieko nėra padaryta. Jeigu mes norime protingo valstybės valdymo, į jį turi veržtis talentingiausi žmonės, o šiandien talentingiausi žmonės nenori eiti į valstybės tarnybą. Dabar yra puikus metas daryti reformą, nes rinka kaista, darbuotojų trūksta, atleisti lengva, perkvalifikuoti lengva. Antrasis prioritetas – kad po trejų metų geriausi absolventai konkuruotų ne į teisės studijas, o į mokytojo specialybę. Nes ilgam užkoduoti visuomenę reikia mokytojo specialybės. Tai pasiekė Pietų Korėja, tai pasiekė Suomija – mokytojo specialybė ten yra prestižinė.

G.JAKAVONIS: Vokietija, pamačiusi, kad problema būtent tokia, iš karto visas investicijas skyrė švietimui.

S.GENTVILAS: Mokytojo profesija labai svarbi, nes jis 12 metų vaikus koduoja kūrybiškumui, motyvacijai, psichologinių sprendimų, patyčių problemoms. Ką ir kalbėti, jeigu dabar į pedagoginius universitetus ateina mažiausius balus turintys ir niekur neįstojantys, tik prisiglausti norintys žmonės. Reikia suvokti, kas mūsų vaikus augins.

Aš labai norėčiau, kad kadencijos pabaigoje bent du dalykai būtų padaryti: talentingiausi žmonės – valstybės tarnyboje, talentingiausi žmonės – mokytojai. Verslas prisitrauks profesionalų iš užsienio. Bet žmonės tikrai emigruos, jeigu šita valstybė nedirbs efektyviai ir jeigu jų vaikai negaus normalaus išsilavinimo.

G.JAKAVONIS: Dar gauname Europos paramą, tačiau po šios Seimo kadencijos jos neturėsime. Teks įvertinti, ar efektyviai ją panaudojome.

S.GENTVILAS: Yra du dalykai. Jeigu parama eitų ne tiesiogiai išmokoms už sklypą, už hektarą, už dar kažką, bet eitų į perdirbimą, tai išgelbėtų regionus. Štai šiandien Klaipėdos uostas labai džiaugiasi, kad eksportuoja daug grūdų. Mes vis dar esame žaliavinė šalis. Kaip kokia Afrikos šalis, kur rūdą eksportuoja, paskui kažkas kitur ją perdirba į automobilius. Mes turime eksportuoti bent jau bandeles, bent jau kokius subproduktus, perdirbtus produktus. Turėti savo prekės ženklus šitiems dalykams. Mes eksportuojame vis dar žaliavas. Ir parama žemės ūkyje turėtų keliauti į regionus, kad ten, kur užauginami grūdai ar dar kažkas, būtų perdirbta į galutinį vartotiną produktą. Ir tos darbo vietos regionuose įsikurtų perdirbimo sektoriuje, o ne žemės ūkyje, kuris iš tikrųjų eksportuoja tik labai pigią produkciją. O Seime daug stambių ūkininkų, jie suinteresuoti gauti dideles išmokas ir išvežti nebrangią žaliavą.

G.JAKAVONIS: Maniau, sakysite, eksportuosime automobilius, lėktuvus, o ne bandeles… Bet grįžkime prie temos: ministrai nė kiek nebūgštauja dėl reitingų kritimo.

V.GAIDYS: Pamenu, buvo ministras pirmininkas, kuris kreipė didelį dėmesį į reitingus, tai Gediminas Vagnorius. Užsakęs apklausą gavo rezultatą, kuris ganėtinai buvo aiškus į priekį, kad jis nepopuliarus. Apklausa vyko savaitgalį, o pirmadienį ministras pirmininkas atsistatydino. Bet tada publika gal buvo kitokia nei dabar. Kiti buvo parametrai.

Iš tikrųjų ministrų likimas tam tikra dalimi priklauso nuo reitingų. G.Vagnoriaus epizodas įstrigo. Visuomenės nuomonės rezultatus aš vertinu, tai yra labai reikalinga, bet tai automatiškai neturėtų lemti likimo.

G.JAKAVONIS: Kokia šios Vyriausybės perspektyva?

V.GAIDYS: Priklauso nuo konteksto. Jeigu nebus ekonominės krizės, ta Vyriausybė gali išlikti. Turbūt didžiausias jos minusas yra tokie ministrai kaip A.Veryga.

G.JAKAVONIS: Daugelio Vakarų ekonomistų nuomone, 2018-ieji numatomi pakilimo metais, bet 2019-ieji – didelės krizės. Tad visko gali būti…

Straipsnis žiniasklaidai publikuotas Respublika naujienų portale.