2009-ųjų krizės tyrimo užkulisiai – 4 veikėjų režisūra, lūkesčiai atgauti permokas ir V. Vasiliausko likimas | Rasa Budbergytė

2009-ųjų krizės tyrimo užkulisiai – 4 veikėjų režisūra, lūkesčiai atgauti permokas ir V. Vasiliausko likimas

 Tebesitęsiantis Lietuvoje siautusios krizės aplinkybių tyrimas virsta jam vadovaujančio parlamentaro valstiečio Stasio Jakeliūno ir Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko tarpusavio aršia kova. Kuo ji baigsis? Buvęs šalies vadovės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas V.Vasiliauskas, po prezidento rinkimų netekęs jos globos, turėtų netekti ir Lietuvos banko valdybos pirmininko posto. Komerciniai bankai, kurie esą pelnėsi iš nepagrįstai didelių paskolų palūkanų gyventojams, turėtų būti apdalyti baudomis, o tie pinigai išdalyti nuskriaustiems žmonėms.
Tokį būsimą scenarijų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ ketvirtadienį dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas. Tuo metu laidoje dalyvavusi šio komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė plykstelėjusias aistras siejo su rinkimais.

– Sulaukęs kaltinimų, kad nuo krizės tyrėjų galbūt nuslėpė svarbią informaciją, o Lietuvos bankas prastai prižiūrėjo komercinius bankus, V.Vasiliauskas jus apkaltino šantažu. Banko vadovas tvirtina, kad 2013 metais vienoje kavinių jam pasiūlėte savo paslaugas – norėjote įsidarbinti Lietuvos banke. Priešingu atveju lyg ir grasinote nemalonumais – paviešinti bankui nepalankią informaciją dėl sprendimų, susijusių su „Snoro“ bankrotu. Ką galite atsakyti į tokius kaltinimus? – paklausėme S.Jakeliūno.

– V.Vasiliauskas pats padarė nusikaltimą, jei manė, kad jį šantažavau ar dariau kokį nors nusikaltimą, bet nesikreipė į prokuratūrą. Visi tie pokalbiai, susitikimai, jų interpretacijos ir versijos gali būti begalinės. Ką tai rodo? V.Vasiliausko desperaciją. Tačiau Lietuvos banko vadovas privalės pasiaiškinti dėl pernai banko darbuotojams pasakytų žodžių, kad krizės tyrimą nusprendęs atlikti Seimas užsiima marodieriavimu ir santykiais su lavonais. Tokie teiginiai kol kas nėra niekaip įvertinti, nors, ko gero, tai precedento neturintis atvejis. Manau, juos tikrai įvertins Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Aš tuos žodžius išversiu ir jiems nusiųsiu. Tuomet ir pamatysime, ką atsakys V.Vasiliauskas, kai tarptautinė žiniasklaida ims domėtis, ką daro Lietuvos bankas, kurio valdybos pirmininko pavaduotojas (Raimondas Kuodis. – Red.) mane ir kitus žmones vadina naudingais idiotais ir žaliaisiais žmogeliukais.

Vis dėlto ar negavęs darbo Lietuvos banke grasinote atskleisti kokią nors nepalankią informaciją, susijusią su „Snoru“, – parašyti apie tai knygą ar dalyvauti teismų procesuose? Ar toks pokalbis buvo?
S.Jakeliūnas: Taip, susitikimų buvo, bet pokalbių interpretacija yra neįtikėtinai kvaila. Kalbant apie knygas, nuo tada jų išleidau tris. Viena buvo apie tai, kaip V.Vasiliauskas ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė negynė „Swedbank“ klientų, kuriems buvo padidintos palūkanos už paskolas. Galbūt reaguodamas į V.Vasiliausko įpareigojimą turėsiu išleisti knygą ir apie „Snorą“. Taip, mūsų susitikime apie šį banką buvo kalbama. Bet ne vien apie jį, bet ir apie „Swedbank“, kurį jis su I.Šimonyte protegavo. Tačiau detaliau V.Vasiliausko teiginius komentuosiu, kai jis paskelbs mūsų pokalbio įrašus.
– Abu esate kandidatai į Europos Parlamentą, bet S.Jakeliūnas tarp valstiečių kandidatų – tik aštuntas. Ar gali būti, kad krizės tyrėjas kelia bangas tikėdamasis į save atkreipti rinkėjų dėmesį? O gal norima padėti Sauliui Skverneliui, nes du krizės tyrime linksniuojami asmenys – I.Šimonytė ir Gitanas Nausėda – yra bene pagrindiniai premjero varžovai dėl prezidento posto?
R.Budbergytė: Sudėtinga su tuo nesutikti. Tyrimas trunka jau metus ir balandžio viduryje turėjome jį užbaigti. Į daugumą suformuluotų klausimų jau turime atsakymus. Bet pastaruoju metu išgirstame, kad atsirado kažkokios papildomos informacijos, susijusios su mūsų atliekamo tyrimo vertinimu, parodomas Lietuvos banko vadovų susirašinėjimas, iš kurio matyti nenoras bendradarbiauti. Tiesą sakant, nei susirašinėjimas, nei parodyti filmukai manęs nenustebino, gyvenime esu visko mačiusi. Bet tuo pagrindu dabar stabdomas tyrimas ir išvadų priėmimas. Mes apie tokius komisijos pirmininko veiksmus nebuvome informuoti, viską sužinojome iš viešosios erdvės. Ir bent aš jaučiuosi pastumta į šalį. Nes tų faktų, apie kuriuos kalba S.Jakeliūnas, kol kas neturime ir sprendimą, tęsti komisijos veiklą ar netęsti, darome pasikliaudami tik komiteto vadovo žodžiu.
– Seimo komitetui dar nebaigus tyrimo ir nepatvirtinus išvadų, į šį procesą S.Jakeliūnas bandė įtraukti Vyriausybę ir premjerą, kartu aptarė galimybę kreiptis į prokuratūrą. Kaip tai vertinate?
R.Budbergytė:Nuo pat šio tyrimo pradžios įsivaizdavau, jog atsakysime į mums Seimo suformuluotus klausimus ir pateiksime siūlymus, tam tikras užduotis Vyriausybei, kad ankstesnė situacija nepasikartotų. Galbūt tyrimo metu paaiškėtų, kad dėl viešojo intereso gynimo būtina kreiptis ir į prokuratūrą. Bet nesuprantu to, kas dabar vyksta ir kaip komiteto pirmininkas į šią komediją įtraukia Vyriausybę, premjerą. Suprantu, kad S.Jakeliūnas gali su S.Skverneliu dalytis svarbia informacija, bet šis žanras, kai ministrų pasitarime komisijos vardu bandoma formuluoti kažkokius sprendimus, man kelia abejonių. Be to, aš, kaip komisijos narė, negaliu teigti, kad mes turime informacijos ar surinkę įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad žmonės buvo apiplėšti ar jiems buvo padaryta žala. Todėl neatsitiktinai visa tai, kas dabar vyksta, pavadinau komedija. Bijau, kad žmonių lūkesčiai vėl gali būti sužadinti, ir man neramu, kad tai nesibaigtų naujomis tragedijomis.
– Apie tai, kad bankai galėjo manipuliuoti ir padaryti žalos žmonėms, o centrinis bankas esą to neprižiūrėjo, jūs kalbėjote ne vienus metus. Ar vis dėlto yra kokios nors naujos faktinės medžiagos, kurios pagrindu darbo galėtų imtis teisėsauga?
S.Jakeliūnas: Netikiu, kad galėjo būti kokia nors nusikalstama veika. Veikiau nepriežiūra ar aplaidi priežiūra – vartotojų teisės nebuvo ginamos, kaip turėtų.
-Čia jūs turite galvoje Lietuvos banką? O kas naujo dėl komercinių bankų?
S.Jakeliūnas: Domėjausi tuo jau nuo 2007 metų, kėliau viešai klausimus, taip pat ir dėl VILIBOR indekso, jo metodikos. Tačiau vaizdo medžiaga apie Lietuvos banko elgesį ir apie galimą bankų padarytą žalą man buvo atsiųsta vasario mėnesį.
– Kada jums kilo įtarimas, kad Lietuvos bankas nieko nedarė ir kad komerciniams bankams buvo leidžiama manipuliuoti palūkanomis?
S.Jakeliūnas: Nevartočiau žodžio „manipuliuoti“, sakiau „galimai manipuliuoti“, dar geriau – pasinaudoti. Taigi vasario mėnesį gavau tą pažymą, kurią buvo užsakęs pats Lietuvos bankas.
– Bet juk toji pažyma sukurta 2012 metais?
S.Jakeliūnas: Tačiau ji buvo užsakyta po didžiųjų tarptautinių skandalų ir tyrimų, per kuriuos buvo įrodyta, kad kai kurie didieji tarptautiniai bankai iš tikrųjų manipuliavo ir padarė milijardinę žalą.
R.Budbergytė: Patikslinsiu – tai buvo vidinis tyrimas, atliktas 2012 metais.
– Tačiau dabar 2019 metai.
S.Jakeliūnas: Bet maržos galioja iki dabar.
– Ne paslaptis, kad V.Vasiliauskas yra vienas artimiausių prezidentės žmonių ir yra jos politiškai globojamas. D.Grybauskaitės po rinkimų poste nebeliks. Ar, jūsų nuomone, reikėtų siekti, kad savo posto netektų ir V.Vasiliauskas? Jūs pats to sieksite?
S.Jakeliūnas:Po į viešumą išplaukusių jo pareiškimų banko viduje apie Seimo tyrimą ir požymių, kad jis galimai slėpė informaciją, manau, jis nėra tinkamas eiti tas pareigas. Tai – tik mano nuomonė. Sieksiu to, ar nesieksiu, ne taip svarbu. Bet kokiu atveju tai bus kolektyviniai sprendimai. Ne tik Seimo, bet ir naujo prezidento ar prezidentės. Tačiau, mano įsitikinimu, jis negali eiti tų pareigų.
– Vadinasi, jūs sieksite, kad tie kolektyviniai sprendimai būtų?

– Taip, aš bandysiu jų siekti. Bet ne dabar, per rinkimus. Tačiau po jų naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas prisiims atsakomybę ir skirs baudas komerciniams bankams dėl visų šių procesų. Ir tuomet iš šių baudų būtų galima kompensuoti žmonėms. Tai – vienas iš būdų.

Straipsnis  publikuotas „Lrytas“ naujienų portale.