Situacija, kai penki procentai stambiausių ūkių gauna pusę visų Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų – neteisinga ir ydinga.
Būtina nustatyti maksimalias išmokų ribas, kad „liūto dalies vėl nepasiimtų keli didžiausi šalies ūkiai“.
Svarbu – konkurencingumas ir kaimo gyvybingumas. Labiausiai paremdami stambiuosius ūkininkus, – kaimo tikrai neatgaivinsime.
Dabar būtina remti ir skatinti ne stambiuosius ūkininkus, kurie jau ir taip konkurencingi, o smulkiuosius ir vidutinius. Tačiau visi išmokų ribojimai Lietuvoje buvo tyliai panaikinti. Ir dabar pagaliau iškovojus, kad ES mums mokėtų didesnes tiesiogines išmokas, negalime jų vėl sukišti tik į kelių stambiųjų žemvaldžių sąskaitas.