Rasa Budbergytė

Ateities Vilnius: įsipareigojimai

STOP šilumos kainų augimui!

Šildymas vilniečiams turi atpigti, todėl yra būtina pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį, siekiant tvarios ir toliaregiškos sostinės energetikos politikos. Įsipareigoju siekti, kad:

  • vietoj brangstančių dujų kuo greičiau ir didesne apimtimi būtų pereinama prie šilumos gamybos iš biokuro;
  • sparčiau vyktų daugiabučių namų renovacija, sudarant sąlygas gauti valstybės paramą visiems namams, neskirstant jų pagal energetinį efektyvumą;
  • daugiabučių bendrijos ant stogų ar namo fasado per specialias skatinamąsias paramos programas įsirengtų saulės jėgaines, kurios aprūpintų elektros (ir šilumos iš elektros) energija.
  • palaipsniui būtų pereinama prie decentralizuoto (kvartalinio) šilumos tiekimo, plėtojant kogeneraciją, geotermiją ir kitas galimas pažangias šilumos gamybos alternatyvas.

Važiavimas mieste – nemokamas, greitas ir patogus

Ne ilgiau 15 min. – tiek turi trukti kelionė nuo namų pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu, kad būtų pasiektos svarbiausios kasdienės paslaugos. Kelionė viešuoju transportu – patogus, greičiausias bei nemokamas būdas keliauti Vilniaus mieste. Įsipareigoju siekti, kad:

  • atsirastų mišri (jungtinė) viešojo transporto sistema: Vilniaus mieste nemokamai kursuotų greitieji autobusai ir troleibusai, o pasiekti nutolusius sostinės gyvenamuosius rajonus bus galima persėdus į greitus mikroautobusus;
  • būtų sustabdytas Vilniaus miesto gatvių siaurinimas, o numatytos lėšos nukreiptos tam, kad būtų tvarkomos avarinės būklės gatvės ir daugiabučių kiemai;
  • miesto infrastruktūra būtų visapusiškai pritaikyta judėjimo ir kitas negalias turintiems žmonėms;
  • sostinės kolektyvinių sodų bendrijose gyvenančių vilniečių patogumui būtų sparčiau asfaltuojamos bei apšviečiamos gatvės,  įrengiami šaligatviai;
  • sausakimšuose gyvenamuosiuose rajonuose būtų įrengiamos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės.

Miesto poliklinikose – trumpesnės eilės pas gydytojus

Miesto poliklinikos ir ligoninės turi sulaukti savivaldybės pagalbos, kad būtų sprendžiamos organizacinės gydymo įstaigų problemos ir gerinamas pacientų aptarnavimas. Įsipareigoju siekti, kad:

  • laukimo laikas pas šeimos gydytoją Vilniaus miesto poliklinikose netruktų ilgiau 5 darbo dienų, o specialisto konsultacijos nereikėtų laukti ilgiau kaip 30 dienų;
  • visose Vilniaus poliklinikose sergantys vaikai turėtų „žaliuosius koridorius“, patekimą pas gydytoją be eilės;
  • mažėtų gydymo įstaigų administracija, bet būtų didinamas medicinos darbuotojų skaičius;
  • plečiamas būtų sveikatos priežiūros paslaugos namuose;
  • atsirastų daugiau slaugos ir paliatyviosios pagalbos namų, kuriuose būtų oriai pasirūpinta senjorų, žmonių su negalia bei kitų sunkiai ir nepagydomai sergančių ligonių priežiūra.

Vaikų darželiai ir mokyklos – šalia namų

Ateities Vilniaus sėkmė priklausys nuo to, kiek šiandien dėmesio skirsime kokybiškam ugdymui. Įsipareigoju siekti, kad:

  • kiekvienas Vilniaus vaikas šalia savo namų turėtų galimybę lankyti darželį, pradinę mokyklą, progimnaziją, gimnaziją. Mikrorajonuose, kurie stokoja tokių įstaigų, bus steigiami nauji vaikų lopšeliai-darželiai ir mokyklos;
  • vaikų neformalaus ugdymo krepšelis būtų didinamas iki 100 eurų;
  • visos mokyklos sostinėje atitiktų vienodai aukštus ugdymo kokybės standartus;
  • mokyklose būtų mažesnės klasės – ne daugiau kaip 18 mokinių vienoje klasėje;
  • per įvairias skatinamąsias programas ir kvalifikacijos kėlimą, į Vilniaus mokyklas būtų pritraukiami gabūs ir savo darbą mylintys pedagogai.

Municipalinis būstas – garantija įsikurti sostinėje

Išaugus nekilnojamojo turto įsigijimo ir nuomos kainoms, įsikurti Vilniuje yra tapę labai sudėtinga. Sekant kitų pažangių Europos miestų patirtimi, turime plėtoti ekonominės klasės municipalinį būstą nuomai. Įsipareigoju siekti, kad:

  • atsirastų 1-2 kambarių municipaliniai butai, kuriuos ilgalaikei nuomai gautų ne tik jaunos šeimos, bet ir trūkstamų specialybių darbuotojai (mokytojai, medikai ir kt.), palengvinant jų įsikūrimą sostinėje.
  • savivaldybė, bendradarbiaudama su Vilniaus mieste esančiomis aukštosiomis mokyklomis, išplėstų būstų fondą studentams.

Laimingas Vilnius – sportuojantis ir kuriantis

Visi Vilniaus gyventojai turi gauti galimybes save lavinti – tiek užsiimdami sportine veikla, tiek įsitraukdami į turiningą kultūrinę veiklą. Įsipareigoju siekti, kad:

  • sporto treniruokliai būtų statomi ne tik viešosiose Vilniaus erdvėse, bet ir daugiabučių kiemuose;
  • mokyklų sporto salės bei aikštynai atviri būtų ir miesto bendruomenei;
  • bent 1 kartą per ketvirtį Vilniaus miesto moksleiviai ir senjorai gautų galimybę nemokamai apsilankyti teatre ar muziejuje;
  • būtų gerinama miesto bibliotekų ir kultūros centrų infrastruktūra;
  • nuo centro nutolusiuose gyvenamuosiuose kvartaluose atsirastų erdvės kūrybinėms bendruomenių iniciatyvoms ir saviraiškai;
  • būtų remiamos tautinių bendrijų daugiakultūriškumą skatinančios programos.

Girdimas vilniečių balsas

Vilnius bus stiprus tuomet, kai jo gyventojai jausis esantys tikrieji savo miesto šeimininkai. Turime sugrąžinti tikrą savivaldą į Vilnių ir sudaryti sąlygas, kad vilniečių problemos būtų sprendžiamos kuo atviriau, plačiau ir skaidriau. Įsipareigoju siekti, kad:

  • gyventojai turėtų galimybę dalyvauti formuojant miesto biudžetą, atliepiant savo gyvenamojo rajono poreikius. Ne mažiau kaip 15 proc. teritorijos aplinkos tvarkymo biudžeto bus perduota gyventojų kontrolei;
  • būtų įdiegtas svarstomosios demokratijos modelis, kai į svarbių miestui klausimų svarstymą per atsitiktinę gyventojų atranką bus įtraukiami miestiečiai;
  • būtų sustiprintos seniūnijos, kurios turėtų daugiau galios priimant sprendimus įvairiais miesto tvarkymo klausimais.

Naujienos

Apie mane

Gimiau 1960-ųjų gegužės 8 dieną Plungėje.

Žydintys kunigaikščių Oginskių dvaro sodai bei srauni Babrungo upė, kurios pakrantėse mėgdavau žaisti, – iki šiol nostalgiją keliantys vaikystės prisiminimai.

Nors vėliau su tėvais persikėlėme gyventi į Suvalkiją, tačiau žemaitiška prigimtis – užsispyrimas, atkaklumas, drąsa ir tvirtas pasiryžimas siekti savo tikslo – liko visam gyvenimui.

Mokiausi Prienų 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Prienų „Žiburio“ gimnazija). Mokykloje pasižymėjau kaip energinga krepšininkė, taip pat buvau gera skaitovė. Jaunystėje savo gyvenimą svajojau sieti su teatro scena, tačiau pasirinkau tarnauti Temidei. 1983 m. su pagyrimu baigiau teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Po studijų Vilniaus universitete pagal paskyrimą išvykau dirbti į Marijampolės miesto valdybą. 1985 m. grįžau į Vilnių, kur iki 1992 m. dirbau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Iš pradžių ėjau Invalidų reikalų skyriaus vadovaujančios inspektorės pareigas, vėliau – Įstatymų rengimo skyriaus vyresniosios konsultantės.

1992–1993 m. dirbdama tuometėje Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, buvau darbo grupių teisės ekspertė derybose su Pasaulio banku bei Japonijos „Eximbank“ dėl paskolų sutarčių. Kaip Vyriausybinės delegacijos narei teko dalyvauti svarbiose Lietuvai derybose su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei Tarptautiniu valiutos fondu.

1993 m. tuomečio Vyriausybės vadovo dr. Bronislovo Lubio buvau pakviesta dirbti Ministro Pirmininko patarėja.

1995–1997 m. dirbau AB „Lelija“ juriskonsulte.

vrm

1997–1998 m. dirbau Teisingumo ministerijos (TM) sekretore, vėliau – iki 2000 m. – ėjau teisingumo viceministrės pareigas. Dirbant TM vadovavau Vyriausybės Peticijų komisijai, Nepilnamečių justicijos programos valdymo komitetui, Antstolių institucinės reformos darbo grupei. Reikšmingai esu prisidėjusi prie teismų ir kitų teisinių institucijų reformos.

2001–2002 m. dirbau Vidaus reikalų ministerijoje sekretoriaus pavaduotoja, vėliau – sekretore. Rengiantis Lietuvai stoti į ES buvau viena iš viešojo administravimo sistemos reformatorių bei dabartinio Valstybės tarnybos įstatymo kūrėjų.

Taip pat esu dirbusi ir akademinį darbą: Vilniaus universiteto Darbo teisės katedros asistente, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Šeimos teisės ir civilinio proceso katedros lektore.

2005 m. penkerių metų kadencijai buvau paskirta valstybės kontroliere.

Buvau išrinkta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Valdančiosios tarybos nare. 2006–2008 m. dirbau EUROSAI pirmininko pavaduotoja.

2008 m. žurnalas „Veidas“ vykdytoje apklausoje mane pripažino Metų valstybės tarnautoja.

2010–2016 m. buvau Lietuvos deleguota Europos Audito rūmų narė, atsakinga už ES žemės ūkį ir gamtinius išteklius. 2014 m. ėjau Europos Audito rūmų I Kolegijos „Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas“ seniūnės pareigas.

audito-rumai

2016 m. birželio 23 d. – gruodžio 13 d. XVI-oje Vyriausybėje ėjau LR finansų ministrės pareigas.

Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. prisiekiau LR Seimo nare.

 

APDOVANOJIMAI:

Už nuopelnus Lietuvai 2009 m. prezidento Valdo Adamkaus esu apdovanota valstybiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Šeima ir laisvalaikio pomėgiai

Esu ištekėjusi. Mano vyras Rolandas – VĮ Turto bankas, Valdysenos, atitikties ir vidaus kontrolės vadovas, sūnus Vytenis inovacijų laboratorijoje „Super How?“ dirba tekstų redaktoriumi.

Esu dėkinga savo šeimos vyrams, kurie visada mane drąsina ir palaiko profesiniame kelyje. Šeima yra pagrindinis mano gyvenimo ramstis ir paskata dalintis savo patirtimi, žiniomis ir idėjomis su kitais, dirbti valstybės labui bei jos gerovei.

Su šeima esame aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjai, todėl atsipūsti nuo darbų man geriausiai padeda važinėjimas dviračiais, šiaurietiškas ėjimas, kelionės, žiemos pramogos. Mėgstu gaminti valgį, esu sveikuoliškos virtuvės propaguotoja!

Taip pat dažnai laisvalaikį leidžiu su knyga, man labai patinka teatras ir kino filmai (labiausiai patinka skandinaviškos dramos ir prancūziškos komedijos). Dažnai lankausi dailės galerijose. Klausausi labai įvairios muzikos – mano namuose skamba ir klasikinės arijos, ir džiazas, rokas…

Mano vertybės

Viena iš svarbiausių vertybių man yra sąžiningumas.

Esu įsitikinusi, kad žmogus turi būti sąžiningas ir nemeluoti ne tik kitiems, bet, svarbiausia, ir sau. Tik sąžiningas žmogus, kuris turi drąsos pripažinti savo klaidas, geba prisiimti atsakomybę, o ne bėgti nuo jos.

Pagarba artimui moko suprati ir atjausti, o savigarba išsaugo švarią sąžinę bei laisvą mintį.

Tik tolerancija išgirsti, išklausyti ir įsiklausyti į kito nuomonę geba kurti dialogą. Kompromisų menas leidžia palaikyti tvarius santykius tiek su šalininkais, tiek su aršiausiais oponentais.

Principingumas mane veda į priekį, nes tik tvirtus vertybinius įsitikinimus turinčiam žmogui aplinkinių kelrodžiai nereikalingi.

Galerija

Jei turite klausimų, parašykite man!

Vardas (privaloma)

El.paštas (privaloma)

Žinutė (privaloma)

Bendraukime