Daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms
Susitikimuose dažniausiai tenka išgirsti klausimų, kada bus grąžintos visos sumažintos pensijos ir kada jos didės. Ir tai visiškai suprantama – mūsų šalies senjorų pensijos dar yra nepakankamos ir sunkiai spėja vytis kylančias kainas. Pensijų didinimas turi būti neabejotinu mūsų politikos prioritetu. Tačiau svarbios ir kitos sritys. Senėjant mūsų visuomenei vis daugiau lėšų pareikalaus ne tik pensijos, bet ir sveikatos apsauga, socialinės ir kitos paslaugos. Visa tai būtina įvertinti formuojant valstybės biudžetą.
Dabartinė Vyriausybė numato ir toliau finansuoti stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose bus užtikrinama kokybiška slauga ir parama vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, modernizavimą. Jau įgyvendintas ne vienas projektas, kuris padėjo iš esmės pagerinti gyvenimo sąlygas ir paslaugų kokybę globos įstaigose.
Bus remiama ir nestacionarinių bendruomeninių socialinių paslaugų plėtra bei kokybės gerinimas. Savivaldybėse bus plečiamas neįgaliųjų bei senatvės demensijų turinčių asmenų dienos užimtumo ir integralių socialinių bei slaugos paslaugų tinklas. Numatome didinti ir socialinių darbuotojų atlyginimus.
Biudžeto galimybės įveikti senėjančios visuomenės iššūkius priklausys ir nuo senjorų aktyvumo. Todėl ypač svarbu suteikti kuo daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms dirbti, mokytis, dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje bei perduoti savo žinias jaunimui. Lietuvoje jau įgyvendinamas vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanorystės skatinimo veiksmų planas, kuriam skirta 6 mln. eurų ES parama.
Siekis kuo ilgiau būti reikalingu, noras realizuoti savo profesinę patirtį, prisidurti prie pensijos yra pakankamos paskatos mūsų senjorams kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. Tačiau ar visada senjorams pavyksta susirasti tinkamą darbą? Deja, dažnai trukdo darbo vietų stoka, nepakankama kvalifikacija, nepalankus darbdavių požiūris ir kitos kliūtys. Todėl reikia dar daugiau investuoti į darbo vietų plėtrą, senjorų kvalifikacijos, skaitmeninio raštingumo ugdymą bei gebėjimus prisitaikyti prie sparčių pokyčių. Turi būti išgyvendinama diskriminacija dėl amžiaus! Darbdaviams būtinos paskatos kuo ilgiau išlaikyti patyrusius darbuotojus, pritaikyti jiems darbo sąlygas, sudaryti lankstesnes galimybes derinti darbą su įsipareigojimais šeimai.
Valstybė finansiškai remia ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo programas. Senjorų kompetencijų ugdymui numatyta 2 mln. eurų, o Darbo birža pradėjo 20 mln. eurų vertės projektą, kurio tikslas – padėti vyresniems negu 54 metų bedarbiams įsigyti ar tobulinti kvalifikaciją bei darbo įgūdžius. ES lėšomis finansuojami ir mokymosi visą gyvenimą projektai. Svarbiausia, kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviai dalyvautų šiuose programose.
O senjorų aktyvumą geriausiai skatina dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija ir „Bočiai“ aktyviai veiklai suburia tūkstančius senjorų iš visos Lietuvos. Šių organizacijų balsą girdi ir politikai, kurie priima žmonėms aktualius sprendimus. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklai remti šiemet numatyti 3 mln. eurų, iš jų – vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančioms organizacijoms – 69 tūkst. eurų. Kitąmet parama bus didinama. Būtina pradėti finansiškai remti ir trečiojo amžiaus universitetus, kuriems šiemet V. Blinkevičiūtės teikimu Europos Parlamentas skyrė garbingą Europos piliečio apdovanojimą.
Turime suprasti, jog vyresnio amžiaus žmonės nėra našta valstybei. Savo pensijas jie uždirbo sąžiningu ir ilgamečiu darbu. Senjorų išmintis, patirtis, sukauptos vertybės, noras dirbti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime gali duoti neįkainuojamą naudą valstybei!